Serbentų ir agrastų šaknies kaklelis turi būti 6-8 cm po žeme. Tuomet sodinukai iš požeminės stiebo dalies išleidžia papildomas šaknis ir ūglius. Išauga vešlesni, ilgaamžiškesni krūmeliai.
Aviečių šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi ir tik lengvose dirvose galima sodinti apie 5 cm giliau.
Vaizdelis iš natūros: serbentų sodinimas
Iškastoje duobėje iš derlingos žemės supilamas kauburėlis, ant jo paskleidžiamos šaknys. Jos neužlankstomos, nesusukamos, jei reikia, pavienės per ilgos šaknys patrumpinamos sekatoriumi. Tada šaknys užžeriamos žeme, keletą kartų švelniai kilstelint sodinuką, kad pilama žemė geriau užpildytų tarpus tarp šaknų.
Supilta žemė lengvai apmindoma, užpilamas kibiras vandens.
Susigėrus vandeniui, baigiama užpilti sausa žeme, dar sykį lengvai apmindoma ir suformuojama lėkštės formos įduba laistymui. Pasodintas sodinukas dar kartą paliejamas ir mulčiuojamas.
„Pasistatėme namą, norime susitvarkyti aplinką. Nieko neišmanome apie augalus, žinome tik, kad norime vešlios vejos vietoj tų balų, eglutės prie lango ir… gražios aplinkos“
„Įsigijome apleistą sodybą, ten tokia daugybė darbų – nuo ko pradėti? Sodas labai senas, gal jį iškirsti?..“
„Turime sodą, vaismedžių, uogakrūmių prisisodinome, bet visi medžiai kažkokie ligoti, uogauti irgi turguje tenka..“
„Ar ir rudenį galima sodinti krūmus? O medžius?“
„Kada ir kaip genėti?“
„Kažkodėl šitie augalėliai nenori augti, ir tręšiu, ir purškiu viskuo – nepadeda… Ką daryti?“
Tai tik keletas iš serijos klausimų, beveik kasdien pateikiamų apželdinimo įmonės specialistams apie augalus, jų vietą mūsų gyvenime, sodinimą, auginimą ir priežiūrą. Per daugelį darbo metų įsitikinau, kad dalinai kartojasi ir klausimai, ir situacijos, kodėl jie kyla. Nusprendžiau, kad galima pabandyti analizuoti, kas iššaukia vieną ar kitą problemą, su kuriomis susiduria mūsų klientai, ir pasiūlyti sprendimo būdus.
Sodinimo gylis.
Šiandien – kol ruduo tebelepina gerais orais ir galimybe dirbti nešlampant nugaros – norisi priminti: sodindami medžius nepersistenkite.
Tinkamai pasodinti augalai gerai auga, nekursta, laiku pradeda derėti.
Pasodinti per giliai, „užkasti“, augalai blogai auga, juos dažniau puola ligos ir kenkėjai .
Vaizdelis iš natūros
Pradžia įprasta, skambutis: „serga medžiai, viską išbandėm, nebesugalvojam, ką daryti, dalis sodo jau išpjauta, likusios tikriausiai toks pat likimas laukia…“
Žiūrim…ir ką turim? Medis pasodintas 20 cm giliau, negu turėtų būti sodinamas…
…šaknys suraitytos duobėje, dalis apmirusios… Kankinosi, kankinosi, ir – priduso…
Atsikasam kitą medelį. Vėl dalis kamieno po žeme “ paslėpta“. Augalas iš visų jėgų kabinasi, pridėtines šaknis auginasi, kada ten vaisiais besirūpinti…
Vietoj išvadų
Paprastai sodinama sulig šaknies kakleliu (vieta, kur šaknis pereina į kamieną). Skiepytų augalų sodinimas, priklausomai nuo skiepijimo būdo, kiek skiriasi.
Kriaušės, obelys su sėkliniais poskiepiais sodinamos iki šaknies kaklelio, su vegetatyviniais- šiek tiek giliau. Skiepijimo vieta lieka virš žemės paviršiaus!
Slyvos, vyšnios sodinamos giliau skiepijimo vietos; taip sumažėja poskiepių atžalų, susiformuoja stipresnė šaknų sistema.
Praktiškai tinkamu gyliu pasodinti sodinuką galima pasinaudojant lygia lazdele, lentele ar įrankio kotu: priemonė padedama skersai duobės ir žiūrima, kad sodinuko šaknies kaklelis būtų sulig ar kiek aukščiau lazdelės.
